Esu karys su plunksna rankoje,
Kovosiu su visais,
Kurie kovoja mūšių laukuose,
Palikdami tenai gyvybes.
Manęs nesiekia kulkos,
Dar nežūsiu ir nuo piktų liežuvių,
Kuriems patinka kraujas
Ant kitų galvų,
Kūdikių, vos gimusių.
Palikau baimę dar anksčiau,
Girdėdama ir tankus,
Jų pragaištingus šūvius,
Kai grėsė ir mano vaikams
Prie Seimo aikštėje,
Prie televizijos bokšto, –
Visur mūsų buvo.
Mano vaikai yra ir mokiniai,
Su jais gera matyti ateitį,
Nors dabar kraujas srūva.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą