Į bombų išraustas duobes
Sodinkite, pasaulio taikūs žmonės,
Greitai augančius medžius –
Topolius Ukrainos...
Viršum sugriautų namų užaugę
Primena ir žuvusius,
Paukščiai medyje susuka lizdus,
Deda laimės gyvus kiaušinius
Pavėsyje susėdę pasikalba senoliai…
Vaikai, išbėgę iš naujų namų,
Apsuka ratu medžius
Ir gieda draug su paukščiais,
Kaip giedodavo lig šiolei…
Karas – laikina nelaimė,
Pakyla su medeliais
Visi dori žmonės…
Girdite dūžius – jie šaukia keltis
Ir sodinti vėl medžius,
Topolius Ukainoje,
Su jais prisikels ir žmonės.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą