Kol pats esi sveikas,
Sveiki tavo vaikai,
Vaikaičiai – berniukai ir mergaitės,
Žiūrėdamas į dangų
Visada matai
Tik baltus debesis
Ir baltą dangaus paukštį,
Jo gražią giesmę išgirsti,
Norisi pritarti…
Ką šiandien gieda vyturys,
Kai tiek vaikučių kenčia,
Bėga nuo karo – vanago
Į svetimas šalis,
Į tolimas pakrantes
Ir nebežino, kada ir kaip sugrįš,
Neras gimtojo lizdo
Nė ant sienų pakabintų
Tėvų, senelių, protėvių paveikslų…
Net jų vaikai sakys:
„ Negailestingai mūs trobas
Karas sudarkė’’.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą