Pavasarį upeliai išneša ledus,
Prie jų prisikabinęs
Plaukia šlamštas,
Neatskiriamas, kaip gyvenime,
Graibstau jį rankomis,
Nenoriu jo sugerti…
Visas gyvenimas – kova,
Kai gėris, blogis kaunasi,
Kieno būtų viršus,
Svajonėmis apipilame širdis,
Kad ramiau gyventume…
Neminėsiu vardų blogio,
Nes jis prilimpa ir prie šiaudo,
Kreipiuosi į upelį
Tik geru vardu:
„Nešk ir mane,
Kur vandenynas šniokščia,
Kalba.’’
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą