2022 m. balandžio 20 d., trečiadienis

Pagarbūs atminties lašai

 


Per mūsų lygumas

Ne viena upė teka,

O kiek nematomų versmių

Telkia jėgas,

Kad išsiveržtų ir pagirdytų,

Paliestų medžio šaknį,

Pakiltų gyvas lašas

Ligi viršūnės

Ir liktų atmintis…

Taip auga plačiai šakos,

Ant jų nesuskaičiuojamas

Lapų būrys,

Jie sugeria rasas

Po vieną lašą –

Tai mūsų atmintis…

Auga, lapoja ir žaliuoja

Atminimo medis,

Kol mūsų žmonės

Juos pagerbia, laiko atminty.


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: