Kaip kūrėsi imperijos iki mūsų laikų ir kur jos dingo? Kokios buvo didingos pilys, kad gintųsi nuo priešų, aplinkui iškasė griovius, kad ietys nepasiektų, darė pabūklams skyles, pro jas ir mirtį mėtė. Kai kurių dar yra liekanos, o kitos ir pradingo...Kai atsirado dainiai, sekė iš paskos ir ordų žygius žodžiu skleidė, pagražindami ir su priedainiais, įsiminė jas kartų kartos, užrašė ir ant odos. Knygos buvo sunkios ir pasiliko, jeigu nesudegino stipresni, barbarais pavadinti.
Kur dingo Romos imperija, Atėnai ir Egipto kultūra, mūsų kaimynė Prūsija, neliko ir Pilėnų – tik mitai, pasaka sena, dainose su priedainiais…
Važiavo karo mašina ir vis braižė naujus žemėlapius...Liko vienos pėdos, kapinynai, griaučiai, žirgų ir karvedžių, ko laikas nesuėdė. Kas dabar moka senovines kalbas - graikų ir lotynų? Net mes didžiuojamės, kad esame romėnai...Iki dabar vis tobuliname savo abėcėlę, kurioje nesutelpa tiek raidžių, kurių visi norėtų.
Kur dingo mūsų ribos nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, kur lygumos, kažkada neaprėpiamos: išdalinome kunigaikščius po visus kraštus, lyg žirgelius neišjodinėtus,– sumišo kalbos, papročiai ir susiaurėjome iš lėto…
Aš – ne istorikė, tik daug skaičiau, nuo pat vaikystės buvo noras, kuo daugiau aprėpti, o knygos – mintys, ima jau pelyti, galvoje sudėtos. Ten yra ir vėžių, karo vežimais dar išvažinėtų...
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą