Mūsų draugai – paukščiai,
Tarsi broliai, sesės,
Danguje – jų sparnas,
O žemėje – akys…
Kaip be jų gyventume,
Ką danguj matytume, –
Saulė – mūsų sesė,
Skaistus mėnuo – brolis,
O žvaigždelės – mažos,
Taškeliai naktyje,
Betgi ir jos šviečia,
Per žemelę lydi,
Esu čia – tik svečias…
Nuveja vėjelis debesėlį baltą,
Žiūri – juodas slenka,
Juodvarniu pavirtęs,
Nežinia, kur kviečia…
Paukštis – baltas, margas,
Kaip dangus ir žemė,
Miškas būna žalias,
Kai žydi pušelės, –
Mūsų žemės paukščiai
Džiugina širdelę.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą