Paprasta – vaidinti karą,
Kai akyse nesi jo matęs:
Kažkada pasakojo tėvai,
Bet nutylėjo baisumus,
Kad mažųjų nesujaudintų,
Būtų ramu gimtinėje...
Pasakojo brolis,
Po kelerių metų grįžęs sveikas,
Kaip ėmė žings po žingsnio
Apkasą po apkaso Berlyną,
Sužeidė, pašovė, bet išgijo,
Atsigulė į savo lovą
Nusivilkęs jau milinę,
Bepasakodamas ir užmigo, –
Niekas netikėjo,
Kad jo vaikaičiai gali pakartoti
Karo baisenybes...
Kokiomis vėliavomis reikės uždengti
Žuvusių karių kapus
Ir ką jie tada gynė?
Ne pergalė, jeigu pasikartojo
Karo žymės.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą