Žiema – tai vėjo sūkurys
Ir snaigių šokis,
Tarsi genelis kala į duris,
Paprašo bėgti per pusnis,
Dangui šypsotis…
Pro debesėlį saulutė moja,
Pabarsto šerkšno ant šakų,
Kur sniegenos puotauja,
Raudonos vėliavėlės,
Tarsi rožės,
Draugystės, meilės kelrodis.
Žiema man – nebaisi,
Šiek tiek akis primerkiu,
Snaigių žvaigždeles pagaunu
Ir pasveikinu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą