Vilkas – ne šuo,
Kuriam paduoda kaulą šeimininkas,
Vilkas – laisvas miškuose,
Pats susiranda maisto,
Kai būna liūdna, kaukia…
Pakeičia kailį – baimė lydi,
Kad nepatykotų ir nenušautų.
Ištikimas pačiai iki pabaigos,
O vaikus, kaip savo akį saugo,
Širdį drasko, kada vilkas kaukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą