2021 m. vasario 10 d., trečiadienis

Smuiku per sielos bangas

 




Per savo amžių

Pamačiau daug jūrų,

Ne vieną vandenyną

Ir prie kojų pajutau,

Tegu jų vandenys ir būna sūrūs,

Kaip ašaros ištryškusios,

Vis tiek labai gražu…

Iškyla bangų keteros,

Nežinia ką plukdo,

Gal burinį laivelį blaško

Kaip skiedras,

O jį vairuoja jaunas jūrininkas,

Pasens, pražils, bus panašus į burę,

Kol bangų muziką supras…

Kai po ilgos kelionės

Į rankas paima smuiką,

Prakalbina stygas, –

Jos graudžiai virpa,

Primena audras,

Paliktas ant kranto sesutes…

Tu šiandien man atstoji burę,

Debesų bangas,

Gūdų išsiskyrimą,

Nutrūkusias stygas.


Komentarų nėra: