Per savo amžių
Pamačiau daug jūrų,
Ne vieną vandenyną
Ir prie kojų pajutau,
Tegu jų vandenys ir būna sūrūs,
Kaip ašaros ištryškusios,
Vis tiek labai gražu…
Iškyla bangų keteros,
Nežinia ką plukdo,
Gal burinį laivelį blaško
Kaip skiedras,
O jį vairuoja jaunas jūrininkas,
Pasens, pražils, bus panašus į burę,
Kol bangų muziką supras…
Kai po ilgos kelionės
Į rankas paima smuiką,
Prakalbina stygas, –
Jos graudžiai virpa,
Primena audras,
Paliktas ant kranto sesutes…
Tu šiandien man atstoji burę,
Debesų bangas,
Gūdų išsiskyrimą,
Nutrūkusias stygas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą