Kiek pusnyse baltučio sniego,
Tiek bus pavasarį drėgmės,
Pakils žiemkenčiai, sėsis vasarojus,
Pakraščiais aguonos raudonuos.
Kiek žiemą storo ledo,
Tiek bus srovės tyros,
Subręs ikrai, žuvelės nardys
Melsvųjų marių pakraščiuose…
Kiek bus aušrų, kaip auksas saulėtų,
Tiek bus harmonijos gamtos,
Kada pakyla rūkas
Pakraščiuose ežerų ir upių,
Pievų žalių, miškų, –
Derlingas bus ruduo…
Kada dangus pavirsta
Į mėlyną žibutę,
Mergaitės su rugiagėlių vainikais,
Tada ir pilnatis papuošia naktį
Žėrinčiomis žvaigždėmis,
Iki kitos žiemos žibės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą