Dar nesibaigė žiema,
Aukštai pusnys pakeltos,
Žėruoja snaigė,
Vėjo paliesta,
Tyliai leidžiasi ant rankų…
Širdyje – tuštuma,
Kas dieną ilgesiu gyvename,
Kada pavasario sulauksiu,
Ateisiu pas tave,
Lakštingala čiulbėsiu,
Išgirdęs pasikelsi
Ir atversi langą…
Būsiu snaige tau ant peties,
Gėle, galvą nulenkusia,
Negali būti,
Kad žydėtų vasarą
Be mūsų žvilgsnių
Ir lelijos baltos…
Paklausiu debesėlio,
Vakarės šiandien klausiu,
Ar ji mūsų takus nušvies,
Kai liesi mano ranką,
O snaigė ašara žibės
Prie dangaus lango...
Apglėbk pečius,
Man baisiai dabar šalta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą