Vėjas nupurtė nuo šakų
Baltą ir purų sniegą,
Lietus padėjo – pakrapnojo
Pašildytais saulėje lašais
Ir vėl sukrovė pumpurus
Klevai, berželiai,
Paleido savo kraują latakais,
Nors dar šalna ryškėja,
Mes esame jauni
Ir papuošti žiedais…
„O dangau’’, –
Mama atsidūsėjo,
Pripylė ąsotėlį sklidinai,
Prie lūpų pakylėjau,
Kai tu ryte
Prie inkilo uždainavai…
Aš – dar jauna,
Jaunesnė ir už mamą,
Nors abiejų žili plaukai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą