Kaip ir anksčiau,
Kasdien prisėdu ir skaitau,
Rašau ir pataisau,
Užverčiu sąsiuvinį ar knygą
Ir apie jus mąstau,
Mielieji mokiniai,
Kokia gyvenimo tiesioji
Jums nutiko,
Kokia raidė pakrypusi…
Sudreba lūpos, kai skaitau,
Kad ir mokytojui
Tiek pat atseikėta likimo, –
Po metų kelerių
Visi jau susilygina,
Mokiniai praauga ūgiu,
Dažnas ir branda,
O mokytojui tenka džiaugtis,
Kad jis – girdimas.
Gyvenimas – visų kartų takelis,
Ne atskirai pražydusi gėlė
Ir ne kiekvieno nuosavybė, –
Kada kuriam suskausta,
Dangus girdi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą