Gyvybės šauksmas

 

Kokia nepaprasta galia, –

Saulutė spinduliu

Vos palietė pusnis

Ir jos jai nusileidžia,

Susmenga ir nubėga

Nuo kalnų upeliais,

Čiurlena į upes,

Gyvybę šaukdamos:

– Pavasaris, pavasaris, pavasaris!

Kvėpuoja žemė gerumu

Ir pakelia paukštelį, –

Tuojau suneš lizdus,

Augins ir vaikelius,

Prakalbins pempės žemę:

– Gyvi, gyvi, – skelbdamos,

Laukiu pavasario.