Koks ilgas paukščių kelias,
Kad grįžtų į namus,
Čia susuktas lizdelis,
Prakiuręs, su sniegu…
Ištirpsta sniego lopinėliai,
Pakyla rūku į dangaus skliautus,
O ten jau žvalgosi vieversėlis,
Su apdaru pilku,
Kviečia išeit į kiemą,
Pasigrožėti sprogstančiu medžiu.
Skardžiabalsis vyturėlis –
Mano sielos lobis,
Kasmet praskaidrina jausmus,
Mažytis plunksnų kamuolėlis,
O kiek jame jėgų…
Nebesinori ir šiandieną
Sėdėt tarp sienų keturių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą