Kas išdygo, tegu auga,
Stengiuosi nemindžioti, –
Yra vietos ir pievelėje,
Miške jaunuolynas žalias
Pumpurus išskleidžia...
Kaip užaugtų be stiebelio,
Tvirtos viršūnėlės,
Jeigu kasmet kirptum,
Šakeles genėtų ir nedoras vėjas?
Vaiką bara, kas negalima,
Kad nesusižeistų,
Atsarga gėdos nedaro,
Taip sakė senoliai,
Galbūt buvo teisūs…
Vėjas medį pasiūbuoja,
Išbando, kaip laikosi.
Bus ir buvo
Augančiam mažuliui,
Kas ir jį nuskriaudžia,
O kiti pataiso.
Perpus – gėrio,
Perpus – vargo,
Visuma – duotybė,
Neužmink ir ant šiaudelio,
Buvusios gyvybės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą