Paspaudžia šaltis – vėl atleidžia,
Gėriesi šypsena dangaus,
Jauti palaimą, –
Nes vienas paukštis
Esi iš aukščiau…
Esi toli toli nuo saulės,
O šilumą geri,
Kiekvieną spindulį suvilgai
Savo ilgesiu ir meile,
Gerąja viltimi…
Žiūriu į žvaigždes ir naktimis,
Atkuriu paveikslą iš akies,
Atrodo, mūsų akys susitinka
Prie tos pačios ribos,
Kur ėjo ir nuėjo
Sielų dešimtys…
Dangau, koks tyras noras –
Būt su tavimi,
Dar muzikos klausyti,
Rašyt iš atminties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą