Iš kur meilė medžiams

 

Dar pamenu tėvelio

Drožtus šaukštus

Ir lyžę, duonai kelti,

Medinę lėkštę, –

Kaip sunku išplauti,

Brūžindavau sūrimu.

Viskas ir troboje – iš medžio:

Stalas, lovos, verpstės,

Adata, siūti kailiniams, –

Kiek turėjo jėgų

Tėvelio rankos,

Kad artų,

Įsitvėręs už medinių rankenų,

Apsėtų ir dirvas

Iš medinių kubilų…

Pirkau ne kartą

Ir naujus medinius šaukštus,

Maišiau uogienes –

Negardu.