Kol limpa, lipdo
Vaikai besmegenį,
Tėveliai – meilę,
O senoliai atmintį
Vis lavina…
Sustingsta gniūžtės,
Kai paspaudžia šaltis,
Sniego rūmai atsidaro,
Jaunutė karalaitė
Miega užburta...
Pasakos – vaikams,
O jie iš jų išmoksta
Pagarbos ir meilės,
Seka tėvų akis ir lūpas,
Kad virstų pasaka
Tiesa…
Lipdau žodžius,
Metu tau trapią mintį,
Priimk ir rutuliok toliau, –
Bus poema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą