Nesustabdysi sniego gniūžtės,
Kuri rieda nuo kalnelio,
Kas kartą ji sunkėja,
Prie savęs kitas priglausdama –
Tai tarsi kraujo ryšiai,
Vienos ir aplinkos dalia…
Lipi į kalną –
Naujos pėdos,
Švari trasa nepaliesta,
Grįžti – tarsi skara išsiuvinėta,
O dygsniuose – tavo kalba,
Malda nesukalbėta,
Vaikaičiams palikta…
Pasnigs ir vėl lipdysiu
Pasakas iš sniego,
Ridensiu – tik pagauk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą