Nebark savęs – koks esi,
Toks būsi ir toliau,
Nėra pasaulyje tobulų,
Kažkam kažko vis trūksta.
Nesmerk ir artimo, –
Jo sieloje liepsnoja meilė,
Tuo pačiu – perkūnija
Ir audros dūksta.
Nebėk nuo negandos, –
Iš jos turėsi pasimokyti,
Kas yra laimė po nelaimės,
Būsi tik užgrūdintas.
Mokėk atleisti sau,
Atleisi kitą kartą artimam,
Visai svetimam savo kelyje
Už laikinąją griūtį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą