2021 m. vasario 22 d., pirmadienis

Kai niekur neskauda


 



Žemė – tokia graži,

Kad nesinori ją palikti, –

Ryte nubundi – klausaisi,

Džiaugiesi, kad neskauda…

Saulė – tokia šviesi,

Kad net akis paskausta,

Bet iš jos – šiluma,

Gyvybės pradas tik iš jos ateina,

Vakare jos nematai

Ir aplanko ilgesys,

Lauki ryto naujo…

Dangus – toks permainingas,

Kaip ir nuotaika,

Giedrą debesys pakeičia,

Lietus ir dargana,

Vaivorykštė lanku išsiskleidžia...

Lauki pavasario,

Vasaros rasos

Ir nejunti žiūrėdamas į žvaigždę,

Kaip greit ruduo ateina,

Nori pabėgti nuo žiemos,

O ji padovanoja baltą snaigę

Susitaikymui.




Komentarų nėra: