Ona Baliukienė
Einu
taku geltonai pasipuošusi,
Pienių
žiedus ir tau nešu,
Bitelės
renka medų,
O aš
tik bučinį turiu…
Ežero
paviršių delnu paliečiu,
Ne
jūra – jis ramus,
Supranta
jis mane
Ir aš
jį suprantu,
Jei
įbrendi į jo namus,
Turi
išlikti toks,
Koks
būna jis, –
Pašiaušta
vėjo – vėl ramus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą