Mes –
du žiedai
Ant
tos pačios šakos,
Du
paukščiai iš to paties lizdo,
Tos
pačios dainos Lietuvos
Dažnai
graudina,
Bet
ir gydo…
Meilė
– viena,
Kaip
vyturėlis kyla,
Mes
klausomės tylos,
Kai
brendame pievų taku,
Palengva
einame per šilą…
Sugrįžk
tik su daina,
Kol
paskutinis jos akordas
Nenutilo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą