Ona Baliukienė
Prisnigo
žiedlapių
Į
mano plaukus, –
Ne
pirmi metai,
Senokai
pripratau,
Kad
laikas – patirtis,
Džiaugiuosi
jų sulaukusi,
Jaunystės
žiedas – praeitis,
Bet
apie tai – vėliau...
Kam
jauną gąsdinti?
Tegu
ir nusidažo,
Kada
pamato pirmą sruogą,
Užtepa
pirmą raukšlę,
Kasmet
jų bus daugiau…
Saulėtą
dieną
Pakeliu
į baltą debesėlį
Pienės
pūko galvą,
Audros
nebebijau...
Oi,
daug joje minčių,
Kurių
dar žemėje
Neparašiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą