Sekminės

Kas gi be mūsų apdainuos,

Kokia graži gimtinė Lietuva,

Kur tu ir aš

Dar maldą kalbame

Per Sekmines,

Kai jau mažai kas pina

Pienių vainikus

Ir deda karvėms ant ragų…

Neužmirštuolėm papuošta

Mūsų senolių bąlanti galva,

Joje – tiek atminties,

Tarsi vilnijanti banga,

Kai sėda rateliu už stalo

Sūnus ir tėvas,

Trečia karta dar pritaria,

Tada ir paukščių trelės

Man ir tau –

Taip artimos ir savos.