Tėveliai
saugojo savus,
Sueidavo
ir po bažnyčios,
Atvažiuodavo
ir su arkliais,
Su
dviračiais ir motociklais
Iš
kaimų tolimų,
Kurie
dabar išnykę, –
Pasikeitė
laikai,
Kai
artimiausi giminės,
Brolių
vaikai,
Dažnai
išsižada…
Nejučia
pasenau,
Tuščia
tapo taupyklė,
Pamiršo
kelią buvę,
Svetimi
žmonės – daug arčiau,
O
giminių pėdos ataušo,
Kai
toliau išvykau.
Kažkokią
gėda pajunti
Už
juos ir už visus,
Kuriems
svarbiau skatikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą