Atminties šešėliai

Šmėkšteli šešėlis,

Praeina pro langą...

Gal girdėti žingsniai

Kieme paslėpti,

Kad po šitiek metų

Tavo veidą brangų

Saugojau ir saugau

Savo atminty?

Ne, tai vėjas plaiksto

Baltąją alyvą,

Joje – laimės žiedas

Kažkur vidury,

Vis dar siekia rankos,

Akyse sumirga

Tavo veido bruožai

Ir dar užsilikęs

Vaikų judesy.

Dainoje pašauksiu,

Bet ar atsiliepsi,

Mūsų dangus – vienas,

Bet aukštai,

Toli.