Atmintis

Neturėjau aukso,

Pilnų kraičio skrynių,

Nieko ir ne gaila,

Jei kas išsitrynė…

Turėjau tik meilę,

Didžią, begalinę,

Artimą ir draugą,

Pirmą nuo vaikystės,

Kuris anksti mirė…

Turiu jo palaimą,

Gilią šaknį – sūnus,

Jų šakose telpa

Vaikaičių ir juokas,

Dieviškasis pradas,

Mūsų visų kūnas…

Pažiūriu į dangų,

Sukalbu ir maldą,

Už visus gyvuosius

Ir tenai išėjusius, –

Atmintis te būna.