Vaikaitis Mindaugėlis
Visi
mes gimėme maži,
Mamos
ant rankų pakelti
Ir
savo kojomis
Dar
vaikščioti išmokome,
Turime
ir žodį,
Skirtą
žemei, dangui,
Su
paukščiais čiulbame,
Ką
girdime ir mokame.
Visi
mes buvome jauni
Ir
supomės gyvenimo sūpuoklėse,
Kai
aukštyn kylame,
Užgniaužia
kvapą,
Ant
žemės atsistoję atsitokime.
Visi
mes būsime seni,
Nubals
plaukai,
Pavirsime
į sodo obelį,
Riedės
per kiemą mintys,
Subrendę
obuoliai,
Tam
ir duota gyvybė
Žmogui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą