Gegutė
užkukuoja
Turtingus
metelius,
O mes
tada skaičiuojame,
Kiek
mums dar liko
Darbingų
metų
Ir
kišenėje smulkių…
Jinai
ne mums kukuoja,
Bet
kviesdama vaikus,
Kad
išsiritę ir paaugę,
Savo
tėvus rastų,
Pažintų
jųjų balsą
Iš
tolimų lizdų…
Brangieji
mano tėvynainiai,
Kasdien
kukuoju graudžiai,
Visus
visus kviečiu,
Į
savo tėviškėlę
Prie
ąžuolų – miškų,
Melsvųjų
ežerų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą