Vaikučiai

Seniai nužydėjo

Daugiamečiai karklai,

Vėjas išnešioja

Jų švelnius vaikus,

Kačiukais vadino,

Kada vos vos sprogo,

Po ilgos žiemužės

Laukiama žiedų.

Pakeitė geltonas

Kvepiančias žiedadulkes

Pūkas, baltas baltas,

Tylią dieną krenta

Ir prie pat šaknų,

Paliečiau ant žemės

Patalėlį šiltą,

Nuskrido tik mintys

Už būties ribų.