Sunki velėna

Dažnai vis pagalvoju:

Tegu nebūna praeities,

Kuri jausmus žaloja,

Nebūna nebūties,

Pro ašaras nesimatytų,

Koks tolimas dangus,

O žemė būtų rojumi…

Baisiausia – jauno netektis,

Kai atžalos nelieka,

Nesėtas grūdas neišdygsta,

Velėna uždengia

Ir viskas.