Kiekviename
žodyje
Yra
dalis tiesos,
Bet
daug ko nepasakome,
Dar
paraštė tuščia,
Kaip
į tėvynę takas;
Toli
jau iki smėlio kauburių,
Nesiekia
kojos,
Tik
mintys nukako…
Padėjau
ten gėlių,
Pasodinau,
palaisčiau,
O
ašara nudžiuvo,
Kaip
ryto rasa,
Medy
gegutė
Keliskart
suaikčiojo…
Parjojo
broliai devyni,
Atnešė
skrynią aukso
Ir
apdalino seseris,
Jos
margomis juostomis,
Kaip
atmintį,
Susaistė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą