Mūsų
miškai – tankūs eglynai,
Bet
visų nepaslėpė,
Nuo
Sibiro tremčių
Tik
vienetus apgynė…
Pakrūmėse
– kryželiai,
Iki
šios dienos išlikę,
Peršautas
šalmas surūdijęs,
Šautuvo
gilzės ilsisi pabirusios.
Surinko
kregždė vaikelius
Į
gausų būrį,
Išsivedė
tik žiemai,
Surado
grįžusios pavasarį
Molinius
namus sukiužusius...
Ar
kirsi ąžuolą,
Statysi
naują namą,
Ar
kieme pastatysi kryžių,
Iš
miškų negrįžusiems?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą