Dažnokai
mūsų valandos
Kažkur
ir nesutampa,
Pasiklysta
dienos,
Švenčiamos
kitoj šaly,
Bet
susitinka akys,
Susiliečia
rankos
Ir
būname šalia – savi…
Visur
„mama’’panašiai skamba,
Ilgiau
arba trumpiau
Tik
ištariamas varpų gaudesy,
Uždedame
vainiką motinai
Netgi
ant kapo
Ir
susijungia dienos šventėmis,
Kur
dabar esi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą