Rytais
– tylu
Ir
debesys neplaukia,
Vakarė
užsimerkia
Ir
nubrenda Paukščių Taku,
Tiesiu
rankas į saulę,
Ji
ramiai pažvelgia,
Nebėra
žodžio,
Kad
gyvenimas trapus…
Mes
amžini – nuo pat vaikystės,
Jei
einame savo taku,
Kur
sode žydi vyšnios,
Berželis
prie langų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą