Amžinybės iliuzija

Rytais – tylu

Ir debesys neplaukia,

Vakarė užsimerkia

Ir nubrenda Paukščių Taku,

Tiesiu rankas į saulę,

Ji ramiai pažvelgia,

Nebėra žodžio,

Kad gyvenimas trapus…

Mes amžini – nuo pat vaikystės,

Jei einame savo taku,

Kur sode žydi vyšnios,

Berželis prie langų.