2018 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Pamąstymai




Gyvybės pradas – iš vulkano,
Požemio versmių,
Kur nepasiekia saulė,
Bet turi savo spindulių
Ir iš savęs šviesų…
Dievybė – meilė,
Kai susijungia du,
Pasauliui tada skelbia, –
Mes – amžini,
Kol esame kartu...
Gyvybė prisitaiko,
O mirtį garbina
Tamsus dangus,
Kol ten nukankame,
Numiname padus…
Sielos nebūtų,
Jei nebūtų kūno,
Kurį sukūrė žemė,
Kad būtų kur gyventi dvasiai,
Kai grįšime į pradžią,
Kur vėl prasideda žmogus.





Komentarų nėra: