Ryto sulaukėme

Tėvai daug moko,

Pataria mažiems,

Apsaugo nuo pavojų,

Kol pats neišbandai,

Nepajunti, kaip skauda,

Kai kojų pirštą

Ar kelius nusibalnoji,

Kol paaugi.

Trobos kvapus prisimeni

Iki gilios senatvės, –

Čiobreliais kvepia

Arbata rytais

Iki dabar ant stalo.

Žiūri į dangų,

O ten debesėliai

Košei grūdus mala,

Garuoja puodas

Rytmečio žaroj apsalęs,

Pasigardžiuoji, valgai...

Kada tėvų jau nebėra,

Suglaudžiu vis abu delnus,

Sukalbu maldą

Už juos ir už tave,

Brangioji mano.