Virtinė dienų

Juk niekas ir nejunta,

Kaip upelis teka,

Kol neplaka per širdį

Iki basų pėdų

Ir sielos gelmių,

Nes niekas nė nežino,

Kurgi tas tarpeklis,

Į kurį jis paneria,–

Kaip virtinė gyvenimo

Versmių ir pasekmių...

Kiekvienas lašas –

Tai diena – be tako,

Nuo ryto iki vakaro

Vis ta pati tėkmė;

Apsidairai tik priartėjus nakčiai,

Kad daug dar neišgėrei

Vandens – tyro, gėlo –

Tik skruostus apšlakstei,

Kažko graudu...