Kraštiečiai

Vis ieškau akimis,

Kur yra mano kraštiečiai,

Kur jų takeliai praminti,

Kaip atsidaro durys  – 

Trobų, klėčių  – 

Kur tautos grūdai supilti...

Renkuosi paprastą aruodą  – 

Kvietys, rugys ir aviža  – 

Tai mūsų visų duona

Ir ant sulos ąsočio

Nuo avižų šviesi pluta.

Vis randu gražų žodį

Tėvams, vaikams:

Ačiū mano brangieji,

Kad jūsų geros rankos

Pasineria upelio tėkmėje

Ir kasdien nusiplauna,

Kas lieka po darbų  – 

Sunki našta...