Kaip
greitai bąla
Rudens
šalnų
Pakąstos
pievos, -
Jaunystė
trunka neilgai:
Pavasarį
pražysta žiedas
Ir
nusuka akis
Į
vakarėjantį dangaus
Mažytį
lopinėlį,
Kur
žara skleidžiasi žemai.
Tarsi
ten jungiasi kas rytą
Rausvi
rytai,
Ateina
kitas laikas,
Kita,
nauja karta, -
Kaip
besiskleidžiantys žiedai.
Oi,
kaip greitai bąla
Tavo
smilkiniai -
Lyg
tulpių, rožių puokštėje
Suskinti
mažyčiai laimės,
Džiaugsmo
trupiniai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą