Šį vakarą tylu,
Už lango plikos šakos
šnibždasi,
Jos atneša tą garsą iš
toli,
Tarsi Rubikių ežeras
pakilo,
Ledo stora pluta sušilo
Ir tyžta prie krantų.
Prisimenu laivelį,
Polaidį prisimenu,
Kaip nendrė suposi
Ant ežero bangų,
Kai saulė rytą kilo,
Sėdėjau, irklavau
Ir aš, ir tu.
Metai – bangų mūša,
Jos iriasi ir iriasi
Gyvu gyvenimo srautu,
Prisiminimai dyla
Ir skęsta kaip akmuo...
Dabar šiek tiek jau
liūdna,
Net graudu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą