Gintarė

Dabar tau parašysiu laišką,

Tik mano popierius –

Toks didelis, platus, –

Kaip ir gimtinės pieva,

Kur basa eidama

Užkliūdavau už smilgų;

Tada ir pamačiau

Gegutės ašarėles –

Jos daug mažesnės,

Bet turi rausvus žiedelius...

Gegutė užkukavo dvejus metelius,

Tada pabiro rasos, –

Kaip šauksmas žuvėdros, –

Ir nutekėjo upeliu,

Tenai, kur nepasiekia mintys,

Iki giliųjų vandenų...

Dabar semiu tą šauksmą,

Rasas nuo smilgų nuskinu,

Parodau savo sielą,

Ko nebėra ant pievos,

Bet liko ant žiedų...

Dabar ten – gintarėliai

Ant tavo kaklo,

Prie kasų.