2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Gintarė





Dabar tau parašysiu laišką,
Tik mano popierius –
Toks didelis, platus, –
Kaip ir gimtinės pieva,
Kur basa eidama
Užkliūdavau už smilgų;
Tada ir pamačiau
Gegutės ašarėles –
Jos daug mažesnės,
Bet turi rausvus žiedelius...
Gegutė užkukavo dvejus metelius,
Tada pabiro rasos, –
Kaip šauksmas žuvėdros, –
Ir nutekėjo upeliu,
Tenai, kur nepasiekia mintys,
Iki giliųjų vandenų...
Dabar semiu tą šauksmą,
Rasas nuo smilgų nuskinu,
Parodau savo sielą,
Ko nebėra ant pievos,
Bet liko ant žiedų...
Dabar ten – gintarėliai
Ant tavo kaklo,
Prie kasų.







Komentarų nėra: