Rašau po vieną raidę, -
Kada žodis šneka,
Kartoju ir kartoju
mintyse:
Gyvenimas - tai sodas,
Iš kurio ir vaisius,
Į kurį subėga
Gimta tėvų kalba...
Prasideda tėkmė
Iš vieno grūdo,
Išdygsta viename grumste,
Pražysta šiltame gegužį,
Prinoksta burnoje,
Kada pragysta sieloje
Savos tarmės styga...
Padėsiu paskutinę raidę
Prie balto beržo,
Aukštame kalnelyje;
Pakyla iš tenai į saulę,
-
Kaip K. Donelaičio „Metų“
Pamokslai ir malda, -
Mus vienija šis sodas,
Kur šulinys,
Troba.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą