Monikai ir Mačionių žmonėms
Su pavasariu
Pakilk aukščiau,
saulute,
Kur pakyla mintys,
Sušildyk ledą
Ir paleisk upes,
Sugrįžta jau į tvenkinį
Baltosios gulbės
Ir neša tau žinias,
Kad ilgesys stipresnis
Už ledo grandines...
Pirmas parskrenda
gulbinas,
Apžvelgia virpančias
bangas,
Kur properšose mirga
spinduliai,
Lyg žiežirbos ugnies...
Maži ledokšniai
Gulbių neišgąsdins -
Kedena plunksnas,
Pliuškenasi, matau, jau
nardo,
Tarsi sugrįžta mintys,
Kur melsvas tvenkinys...
Kur jūs, baltieji
paukščiai?
Šūsnis laiškų,
Rašytų jūsų
plunksna...
Dabar skaityk,
Mieloji mano drauge,
Saulute šviesk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą