Laivą skraidina vėjas,
Kada pakeltos burės;
Toli nuplaukdavo,
Net jūras perskrodė,
Plačiuosius vandenynus,
Kur nesutiko švyturiai...
Dabar tik mintys skrodžia,
Kaip laisvas paukštis
kyla
Vis į tą žemę,
Kur tu nuskridai.
Pasiekia garsas,
Kai esame drauge,
Gimtinėje prie stalo
susibūrę,
Čia – bendros šventės,
Tostai kaip drugiai,
O visada paskui mintis
Ir mano akys žiūri,
Kur plaukia laiškas –
burė,
Atskrenda paukščiai,
Ant palangės tupiasi;
Paglostau ir labanakt
Pasakau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą