2014 m. vasario 14 d., penktadienis

Pelėdžiukai




Laimingi medžiai,
Kurie drauge auga
Ir susiliečia šakomis,
O šaknys iš tos pačios žemės
Savo lapams drėgmę geria,
Juos šildo saulės spindesys.
Lietus nuprausia,
Vėjas sušukuoja
Ir ima ilgesys,
Kad visų medžių
Šiaurės šonuose
Atrastų vietos samana žalia
Ir kitos, pilkos,
Kuokštais puoštų
Ir šiurentų naktimis,
Kai pralekia pietys...
Laimingi jų vaikai,
Kai mato visada
Giedrias dangaus akis...
Pelėdos drevėse
Giria savus.









Komentarų nėra: